Viskas apie gręžinio įsirengimą nuosavame sklype.
Teko įsirengti gręžinį nuosavo namo sklype. Aplinkui miesto vandentiekio nebuvo, todėl pasiraitojus rankoves kibome į darbus, bet iki to teko išsiaiškinti: Kiek kainuoja gręžinio paso registravimas ir išdavimas Lietuvos geologijos tarnyboje? Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai. Kaip ir pimasis žingsnis visai nudžiugino, todėl teko ieškoti rangovų, kurie imtųsi gręžimo darbų.
Kiek kainuos gręžinio įteisinimas? Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 6 str. nurodyta, kad pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą asmuo turi sumokėti vienkartinė įmoką. Išimtys numatančios kada vienkartinės įmokos mokėti nereikia įtvirtintos minėto įstatymo 2 str.: Vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos MOKĖTI NEREIKIA, tuo atveju, jei asmuo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos ir:
- šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį,
arba
- šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Departamentą apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
VIENKARTINĖS ĮMOKOS DYDIS tuo atveju: kai pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. NEPRIVALOMA GAUTI LEIDIMO NAUDOTI POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIUS (kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą), vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;
kai LEIDIMAS NAUDOTI IŠTEKLIUS REIKALINGAS (kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje (atkreiptinas dėmesys, kad požeminio vandens išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimas yra privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui, tačiau ir tais atvejais, kai naudojamas komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams tenkinti), arba, kai negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims) vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio „<…> jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad gręžinių įteisinimui reikalingų papildomų paslaugų kainos neturi galimybės nustatyti nei savivaldybės nei Aplinkos ministerija, nes lygiai taip pat kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, gręžinio įteisinimą galės atlikti fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Ir teko susidurti su ne visai legaliais gręžėjais, kurie siūlė padaryti darbus už daugiau, nei perpus mažesnę kainą, nei siūlė kiti rangovai. Gerai, kad pasidomėjus plačiau ir uždavus klausimą normaliems rangovams, jie pasakė: “taip. Galime rasti daug vandens ir žymiai mažesniame gylyje, tik vienas skirtumas, kad mažesniame gylyje esantis vanduo bus užterštas ir jo naudojimas ilgainiui taps problematišku,o gal ir visai negalimu, dėl užterštumo”.
Ar tikrai visi gręžiniai turi būti registruoti ar tik tie, kurių išteklių naudojimui reikalingas leidimas? Pagrįstai manome, kad VISI gręžiniai privalomai turi būti registruoti. Juk tai žemės ištekliai, kuriuos mes naudojame. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.
Registravimas ir legalizavimas, tai, kaip ir panašios sąvokos, bet apie tai kiek išsamiau paaiškinta toliau. Ar būtina legalizuoti gręžinį, jei asmuo savo ūkio reikmėms sunaudoja labai mažai gėlo vandens arba gręžinį eksploatuoja labai retai / arba sezoniškai? Taip. Tokį gręžinį legalizuoti būtina. Papildomai rekomenduojame žr. atsakymą į 3 klausimą.
Ar gręžinio įteisinimo metu esu atleidžiamas nuo mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimo? Ne, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas. Mokesčio tarifai nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede.
Kokia tvarka vadovaujantis mokama vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka? Informuojame, kad detali informacija (banko sąskaitos Nr., juridinio asmens (gavėjo) kodas ir kt.) pateikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje, skiltyje „Sąskaitos ir įmokų kodai“.
Sužinojus apie tai, kad už gręžinį reikia mokėti, kai kurie tokių įrenginių naudotojai susiduria su klausimu: Kaip elgtis, jei neplanuoju toliau naudoti išteklių iš nelegalaus t. y. Žemės gelmių registre neregistruoto, gręžinio? Asmuo, savo noru nusprendęs likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.
Ką daryti, jei įmonė anksčiau įrengusi gręžinį, paliko visus dokumentus (savivaldybės sutikimas įsirengti gręžinį, vandens tyrimų duomenys ir kt.), tačiau gręžinio Žemės gelmių registre neužregistravo? Šiuo atveju nepaisant to, kad tam tikri dokumentai yra, tam, kad gręžinys būtų įteisintas reikalinga atlikti visą gręžinio įteisinimo procedūrą, teikti paraišką savivaldybei, po pateikimo per 30 d. sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką ir priklausomai nuo savivaldybės atsakymo atlikti kitus būtinus veiksmus.
Papildomai, siekiant ateityje apsaugoti požeminio vandens išteklius ir kitus jų naudotojus, apie tokią įmonę rekomenduojame pranešti atsakingoms institucijoms – Aplinkos apsaugos departamentui prie AM ir Lietuvos geologijos tarnybai prie AM.
Ar gręžinio pasas ir leidimas naudoti išteklius yra tas pats? Gręžinio pasas tarsi automobilio dokumentai, tačiau tik juos turint vairuoti automobilio juk negalite, tam reikia kito specialaus dokumento – vairuotojo pažymėjimo, požeminio vandens išteklių naudojimo atveju – leidimo. Gręžinio pasas – tai gręžinio dokumentas, įteisinantis gręžinio savininką. Gręžinio pase yra nurodytos svarbiausios gręžinio charakteristikos (gręžinio našumas, gręžinio statinis vandens lygis, dinaminis vandens lygis, išgaunamo iš gręžinio vandens bendroji cheminė sudėtis, geologinė gruntų sudėtis esanti gręžinio vietoje, gręžinio numeris ir gręžinio koordinatės). Išgręžus gręžinį per 60 dienų jis privalo būti užregistruotas Žemės gelmių registre.SVARBU: Visiems gręžiniams yra reikalingas gręžinio pasas, tačiau leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas tik Žemės gelmių įstatyme nurodytais atvejais. Visiems gręžiniams, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre išduodamas Gręžinio pasas.
Kad ir kaip nesinori, bet vis dėlto reikia įvardinti ir baudas. Kokios gresia baudos naudojant neregistruotą gręžinį? Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų gręžinio įteisinimo metu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 262 straipsnį 16 punktą neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų. Papildomai vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu toks gręžinys, kuro naudoti negalima, turėtų būti likviduotas.
Kur galima pasitikrinti ar gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre? Informaciją apie gręžinį galima čia iš pirmosios skilties „Žemėlapis“ pasirinkti „Gręžinių žemėlapis“ (reikalinga sutikti su sąlygomis).
Kada požeminio vandens išteklių naudojimas laikomas individualiu apsirūpinimu geriamuoju vandeniu? Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad „Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – geriamojo vandens išgavimas iš požeminio vandens telkinių nuosavybės teise ar kitaip valdomais ir (arba) naudojamais įrenginiais, kai per parą išgaunama mažiau kaip 10 m3 geriamojo vandens arba geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 fizinių asmenų, o išgautas vanduo neparduodamas arba nenaudojamas viešajam geriamojo vandens tiekimui“