Statybos leidimo galiojimo terminas.

Prašome patvirtinti, kad statybos leidimas, išduotas 2005-09-22 ir galiojantys iki 2015-09-22, yra galiojantis ir su juo galima tęsti ir baigti statybą. Taip pat, dėl kokių priežasčių statybos leidime, kuris 2013 metais buvo perrašytas kito statytojo vardu, yra nurodomas statybos leidimo galiojimo terminas, jei pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 45 punktą, turėjo būti pratęsiamas neribotam laikui?

Pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (galiojo 2013-05-01 – 2013-08-31) 45 punkte buvo pažymėta, kad iki 2010 m. spalio 1 d. išduoti statybos leidimai, kurių galiojimo terminas baigiasi 2010 m. spalio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d., neribotam terminui pratęsiami neatliekant papildomų procedūrų. Jeigu nuo leidimo statyti naują statinį, leidimo rekonstruoti statinį, iki 2010 m. spalio 1 d. išduoto statybos leidimo, kurio galiojimo terminas baigiasi 2012 m. rugsėjo 1 d. ar vėliau, išdavimo dienos per 10 metų statinio statyba ir (ar) rekonstravimas nepradėta (-as) arba nustatyta tvarka neužbaigta (-as) ir neatsirado sąlygų, dėl kurių leidimas negalėtų būti išduotas, leidimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 metams.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo 2013-05-01 – 2013-08-31) 38.3 punkte nurodyta, kad perregistruojant leidimą statyti naują statinį ar leidimą rekonstruoti statinį, naujame leidime nurodoma buvusio leidimo galiojimo data. Jei perregistruojamame leidime statyti naują statinį ar leidime rekonstruoti statinį leidimo galiojimo terminas nenurodytas, naujame leidime nurodomas 10 metų galiojimo terminas nuo naujo leidimo išdavimo dienos.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (aktuali redakcija) 45 punkte pažymėta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys SLD galioja neterminuotai (nuostata galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.)

Atsižvelgdami į paklausime nurodytą informaciją ir pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas informuojame, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nurodytas SLD galioja neterminuotai. Paklausime nurodytame SLD nurodytas leidimo galiojimo terminas, kadangi pagal SLD perregistravimo metu galiojusius teisės aktus jo galiojimo laikas buvo terminuotas.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje. Todėl verta patikrinti informaciją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos puslapyje

Atkreiptinas dėmesys, kad gręžinių įteisinimui reikalingų papildomų paslaugų

Nuosavybės teise turiu 0,06 ha mėgėjiško sodo sklypą <…> kaime. Sklype yra sodo pastatas, kurį noriu rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą.

Žemės sklypo plane jokių apribojimų sklypui nepažymėta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše specialiosiose naudojimo sąlygose pažymėta, kad sklypas patenka į elektros linijų apsaugos zoną. <…> rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose specialiųjų architektūros reikalavimų nėra ir leido sodo pastatą rekonstruoti į vienbutį namąainos neturi galimybės nustatyti nei savivaldybės nei Aplinkos ministerija, nes lygiai taip pat kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, gręžinio įteisinimą galės atlikti fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Ir teko susidurti su ne visai legaliais gręžėjais, kurie siūlė padaryti darbus už daugiau, nei perpus mažesnę kainą, nei siūlė kiti rangovai. Gerai, kad pasidomėjus plačiau ir uždavus klausimą normaliems rangovams, jie pasakė: “taip. Galime rasti daug vandens ir žymiai mažesniame gylyje, tik vienas skirtumas, kad mažesniame gylyje esantis vanduo bus užterštas ir jo naudojimas ilgainiui taps problematišku,o gal ir visai negalimu, dėl užterštumo”.

Parengus projektą pagal išduotas sąlygas ir pridavus jį derinti, buvo grąžintas. Viena iš nepritarimo priežasčių buvo:

„Pagal <…> rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą 2010 m. <…> savivaldybės tarybos sprendimu, sprendinius, rekonstruojamas sodo namas ir statybos sklypas patenka į <…> paukštyno sanitarinę apsaugos zoną. Vadovaujantis LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 69 bei 74 punktų nuostatomis, šioje teritorijoje statyti gyvenamuosius namus yra draudžiama.“

Ar įstatymiškai galiu rekonstruoti sodo pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą, kuriais dokumentais vadovautis: ar išduotomis specialiosiomis architektūros sąlygomis, registrų pažyma bei sklypo planu, ar <…> savivaldybės teritorijos bendruoju planu?

Pagal paklausime pateiktą informaciją teikiame nuomonę dėl paklausime išdėstytų klausimų. Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalimi nustatyta, kad nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypui Nr. <…> pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Elektros linijų apsaugos zonos. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos taip pat pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos, kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Jūsų žemės sklypui netaikomos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 33 dalimi, atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai nepritarė statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Sklypo plane yra aiškiai iškirtos konkrečios skirtingų asmenų valdomos žemės sklypo dalys, panaudos sutartyje yra numatyta panaudos gavėjo teisė vykdyti statybos darbus ir yra aiškiai iškirta panaudos gavėjo valdoma žemės sklypo dalis. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra nepatikslinti žemės sklypo išorinių ribų kadastriniai duomenys.

Ar esant tokioms aplinkybėms galima gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal suderintą statybos projektą?

Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) konsultacijos turinys.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 15 straipsnyje nustatyta, kad „Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami:

15.1. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;

15.2. keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 541.3 punkte nurodytus atvejus;

15.3. formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse);

15.4. perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;

15.5. jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

15.6. žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Apibendrindami teikiame nuomonę, kad nuostatuose, Statybos įstatyme nėra nustatytos prievolės statytojui tikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas žemės sklypo kadastro duomenis privalo atnaujinti nuostatų 15 punkte nustatytais atvejais.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Inspekcijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

Prašome paaiškinti, ar statant neypatingąjį ir ypatingąjį statinį toje pačioje statybvietėje, neypatingasis statinys priskirtinas prie ypatingųjų statinių ir jo rangovui taikytinas reikalavimas turėti teisę atlikti ypatingojo statinio statybos darbus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingųjų statinių sąrašas, jų požymiai ir techniniai parametrai detalizuoti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – reglamentas) 13 punkte ir 1 lentelėje.

Taigi, statinys, turintis ypatingojo statinio požymius arba techninius parametrus, nurodytus reglamente, yra ypatingasis. Statinio statybvietė nėra ypatingojo statinio požymis ar techninis parametras, todėl ypatingojo statinio statybvietėje statomas statinys, neturintis ypatingojo statinio požymių ar techninių parametrų, negali būti klasifikuojamas kaip ypatingasis.

Taip pat pažymime, kad Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai nenustato neypatingojo statinio statybos rangovui prievolės turėti ypatingojo statinio rangovo kvalifikaciją, ypatingojo statinio rangovo kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą būti ypatingojo statinio rangovu.

Ši konsultacija negali būti traktuojama kaip Inspekcijos sprendimas konkrečioje situacijoje.